Balassa-Samuelson efekto apibrėžimas
Kas yra Balassa-Samuelson efektas?
Balassa-Samuelson efektas teigia, kad produktyvumo skirtumai tarp prekybinių prekių gamybos skirtingose šalyse 1) paaiškinti didelius pastebėtus darbo užmokesčio ir paslaugų kainų bei perkamosios galios pariteto ir valiutos keitimo skirtumus ir 2) tai reiškia, kad šalių, kurių našumas didesnis, valiutos valiutų atžvilgiu bus nepakankamai įvertintos normos; šis atotrūkis didės didėjant pajamoms.
Balassa-Samuelson efektas leidžia manyti, kad didėjantis atlyginimas besivystančios ekonomikos šalių prekybinių prekių sektoriuje taip pat lems didesnius atlyginimus nekomercinio (paslaugų) ekonomikos sektoriuje. Kartu didėja kainos infliacijos tempai sparčiau augančioje ekonomikoje didesnė nei lėtai augančioje ekonomikoje, išsivysčiusios ekonomikos.
Pagrindiniai išsinešimai
- Balassa-Samuelson paaiškina kainų ir pajamų skirtumus tarp šalių dėl produktyvumo skirtumų.
- Tai taip pat paaiškina, kodėl naudojant valiutų kursus vs. perkamosios galios paritetas palyginti kainas ir pajamas įvairiose šalyse duos skirtingus rezultatus.
- Tai reiškia, kad optimalus infliacijos lygis bus didesnis besivystančioms šalims augant ir didinant jų produktyvumą.
Balassa-Samuelson efekto supratimas
Balassa-Samuelson efektą pasiūlė ekonomistai Bela Balassa ir Paulius Samuelsonas 1964 metais. Joje produktyvumo skirtumai įvardijami kaip veiksnys, lemiantis sistemingus kainų ir darbo užmokesčio skirtumus tarp šalių ir tarp nacionalinių pajamų, išreikštų naudojant Valiutų kursai ir perkamosios galios paritetas (PPP). Šie skirtumai anksčiau buvo dokumentuoti empiriniais duomenimis, surinktais Pensilvanijos universiteto mokslininkų, ir juos lengvai pastebi keliautojai iš skirtingų šalių.
Pagal Balassa-Samuelson efektą, tai lemia produktyvumo augimo skirtumai tarp prekybinių ir neprekiaujamų sektorių skirtingose šalyse. Dideles pajamas gaunančios šalys yra labiau technologiškai pažengusios, taigi ir produktyvesnės nei mažas pajamas gaunančios šalys šalių, o daug uždirbančių šalių pranašumas yra didesnis prekybai skirtoms prekėms nei neprekiautinos prekės. Pagal vienos kainos įstatymas, prekiaujamų prekių kainos skirtingose šalyse turėtų būti vienodos, bet ne nekomercinių prekių kainos. Didesnis produktyvumas prekiaujant prekėmis reikš didesnį realų darbo užmokestį to sektoriaus darbuotojams sukels didesnę santykinę kainą (ir darbo užmokestį) vietinėse neprekiaujamose prekėse, kurias tie darbuotojai pirkimas. Todėl ilgalaikis produktyvumo skirtumas tarp dideles ir mažas pajamas gaunančių šalių lemia valiutos kurso ir VPSP tendencijų nukrypimus. Tai taip pat reiškia, kad šalys, turinčios mažesnes pajamas vienam gyventojui, turės mažesnes paslaugų vidaus kainas ir žemesnes kainas.
Balassa-Samuelson efektas rodo, kad besivystančioms ekonomikoms optimalus infliacijos lygis yra didesnis nei išsivysčiusiose šalyse. Besivystančios ekonomikos auga produktyviau ir efektyviau naudoja žemę, darbo jėgą ir kapitalą. Tai lemia darbo užmokesčio augimą tiek prekiaujamose prekėse, tiek nekomercinėse prekėse. Didėjant atlyginimams žmonės vartoja daugiau prekių ir paslaugų, o tai savo ruožtu didina kainas. Tai reiškia, kad kylanti ekonomika, kuri auga, didindama savo produktyvumą, patirs kainų lygį. Išsivysčiusiose šalyse, kur produktyvumas jau yra didelis ir ne taip greitai kyla, infliacija turėtų būti mažesnė.
