Kaip naudoti „Sharpe“ koeficientą analizuojant portfelio riziką ir grąžą

Kas yra „Sharpe“ santykis?

Šarpo santykį sukūrė Nobelio premijos laureatas Williamas F. Šarpas ir naudojamas padėti investuotojams suprasti investicijų grąža palyginti su jo rizika. Šis koeficientas yra vidutinė grąža, uždirbta daugiau nei nerizikinga norma už vienetą nepastovumas arba visa rizika. Kintamumas yra turto ar portfelio kainų svyravimų matas.

Atėmus nerizikingą normą iš vidutinės grąžos, investuotojas gali geriau atskirti pelną, susijusį su rizikos prisiėmimu. Nerizikinga grąžos norma yra investicijų grąža be rizikos, tai reiškia, kad investuotojai gali tikėtis, kad jie nerizikuos. Pavyzdžiui, JAV iždo obligacijų pajamingumas galėtų būti naudojamas kaip nerizikinga norma.

Paprastai kuo didesnė „Sharpe“ koeficiento vertė, tuo patrauklesnė pagal riziką pakoreguota grąža.

„Sharpe“ santykio formulė ir apskaičiavimas

$\begin{array}{c}\text{„Sharpe“ santykis.}=\frac{{\mathrm{R.}}_{\mathrm{p.}}-{\mathrm{R.}}_{\mathrm{f.}}}{{\mathrm{\sigma .}}_{\mathrm{p.}}}\\ \text{kur:}\\ {\mathrm{R.}}_{\mathrm{p.}}=\text{portfelio grąža.}\\ {\mathrm{R.}}_{\mathrm{f.}}=\text{nerizikinga norma.}\\ {\mathrm{\sigma .}}_{\mathrm{p.}}=\text{standartinis portfelio grąžos nuokrypis.}\end{array}$

\ begin {aligned} & \ textit {Sharpe Ratio} = \ frac {R_p - R_f} {\ sigma_p} \\ & \ textbf {kur:} \\ & R_ {p} = \ text {return of portfolio} \\ & R_ {f} = \ text {nerizikinga norma} \\ & \ sigma_p = \ text {standartinis portfelio perteklinės grąžos nuokrypis} \\ \ end {aligned} ​ŠarpasSantykis=σp​Rp​−Rf​​kur:Rp​=portfelio grąžaRf​=nerizikinga normaσp​=standartinis portfelio grąžos nuokrypis​

„Sharpe“ santykis apskaičiuojamas taip:

1. Iš portfelio grąžos atimkite nerizikingą normą. Nerizikinga palūkanų norma gali būti JAV iždo norma arba pajamingumas, pavyzdžiui, vienerių ar dvejų metų iždo pajamingumas.
2. Padalinkite rezultatą iš portfelio perteklinės grąžos standartinio nuokrypio. The standartinis nuokrypis padeda parodyti, kiek portfelio grąža nukrypsta nuo tikėtinos grąžos. Standartinis nuokrypis taip pat parodo portfelio nepastovumą.

Ką gali pasakyti „Sharpe“ santykis

„Sharpe“ koeficientas tapo plačiausiai naudojamu rizikos pakoreguotos grąžos apskaičiavimo metodu. Šiuolaikinė portfelio teorija teigia, kad pridėjus turto prie diversifikuoto portfelio, kurio koreliacija yra maža, galima sumažinti portfelio riziką, neaukojant grąžos.

Pridėjus diversifikaciją, „Sharpe“ koeficientas turėtų padidėti, palyginti su panašiais portfeliais, kurių diversifikacijos lygis yra mažesnis. Kad tai būtų tiesa, investuotojai taip pat turi sutikti su prielaida, kad rizika yra lygi kintamumui, kuri nėra neprotinga, tačiau gali būti per siaura, kad būtų taikoma visoms investicijoms.

„Sharpe“ koeficientas gali būti naudojamas vertinant ankstesnius portfelio rezultatus (ex-post), kur formulėje naudojama faktinė grąža. Arba investuotojas gali apskaičiuotam „Sharpe“ koeficientui apskaičiuoti pasinaudodamas tikėtinu portfelio rezultatu ir numatoma nerizikinga palūkanų norma (ex-ante).

„Sharpe“ koeficientas taip pat gali padėti paaiškinti, ar portfelio perteklinę grąžą lemia protingi investavimo sprendimai, ar per didelė rizika. Nors vienas portfelis ar fondas gali gauti didesnę grąžą nei jo bendraamžiai, tai tik gera investicija, jei tos didesnės grąžos nekelia papildoma rizika.

Kuo didesnis portfelio „Sharpe“ koeficientas, tuo geresni jo rizikos koeficientai. Jei analizės rezultatas yra neigiamas „Sharpe“ koeficientas, tai reiškia, kad nerizikinga norma yra didesnė už portfelio grąžą, arba tikimasi, kad portfelio grąža bus neigiama. Bet kuriuo atveju neigiamas „Sharpe“ koeficientas nesuteikia jokios naudingos reikšmės.

„Sharpe“ koeficiento naudojimo pavyzdys

„Sharpe“ koeficientas dažnai naudojamas palyginus bendrų rizikos ir grąžos charakteristikų pokyčius, kai portfelį papildo naujas turtas ar turto klasė. Pavyzdžiui, investuotojas svarsto galimybę pridėti a rizikos draudimo fondas paskirstymas į esamą portfelį, kuris šiuo metu yra padalintas tarp akcijų ir obligacijų ir per pastaruosius metus grąžino 15 proc. Dabartinė nerizikinga norma yra 3,5%, o portfelio grąžos nepastovumas buvo 12%, o tai reiškia, kad „Sharpe“ santykis yra 95,8%arba (15–3,5%) padalintas iš 12%.

Investuotojas mano, kad įtraukus rizikos draudimo fondą į portfelį, ateinančiais metais numatoma grąža sumažės iki 11%, tačiau taip pat tikisi, kad portfelio nepastovumas sumažės iki 7%. Jie mano, kad nerizikinga palūkanų norma ateinančiais metais išliks tokia pati. Naudodamas tą pačią formulę, apskaičiuodamas būsimus skaičius, investuotojas nustato, kad portfelio numatomas „Sharpe“ koeficientas yra 107%arba (11–3,5%) padalintas iš 7%.

Čia investuotojas parodė, kad nors rizikos draudimo fondo investicijos mažina absoliučią portfelio grąžą, jis pagerino savo rezultatus, atsižvelgdamas į riziką. Jei pridėjus naują investiciją sumažėjo „Sharpe“ santykis, jos nereikėtų įtraukti į portfelį. Šiame pavyzdyje daroma prielaida, kad „Sharpe“ koeficientą, pagrįstą ankstesniu našumu, galima teisingai palyginti su numatomu būsimu našumu.

Skirtumas tarp „Sharpe“ santykio ir „Sortino“ santykio

„Sharpe“ koeficiento kitimas yra Sortino santykis, kuris pašalina didėjančių kainų pokyčių poveikį standartiniam nuokrypiui, sutelkiant dėmesį į grąžos, kuri yra mažesnė už tikslą ar reikalaujamą grąžą, paskirstymą. Sortino koeficientas taip pat pakeičia nerizikingą normą reikiama grąža formulės skaitiklyje, todėl formulė portfelio grąža, atėmus reikalaujamą grąžą, padalyta iš grąžos pasiskirstymo žemiau tikslo arba reikalaujamos grįžti.

Kitas „Sharpe“ santykio variantas yra Treynoro santykis kuri naudoja portfelio beta versiją arba koreliaciją, kurią turi portfelis su likusia rinka. Beta yra investicijos nepastovumo ir rizikos, palyginti su bendra rinka, matas. Treynoro koeficiento tikslas yra nustatyti, ar investuotojui yra atlyginama už prisiimamą papildomą riziką, viršijančią būdingą rinkos riziką. Treynoro koeficiento formulė yra portfelio grąža, atėmus nerizikingą normą, padalytą iš portfelio beta.

„Sharpe“ koeficiento naudojimo apribojimai

„Sharpe“ koeficientas naudoja standartinį grąžos nuokrypį vardiklyje kaip visos portfelio rizikos įkainį, kuris daro prielaidą, kad grąža paprastai paskirstoma. Įprastas duomenų pasiskirstymas yra tarsi kauliukai. Mes žinome, kad per daugelį metimų dažniausiai kauliukų rezultatas bus septyni, o rečiausiai - du ir dvylika.

Tačiau grįžta į finansinės rinkos yra nukrypę nuo vidurkio dėl daugybės netikėtų kainų kritimų ar šuolių. Be to, standartinis nuokrypis daro prielaidą, kad kainų pokyčiai bet kuria kryptimi yra vienodai rizikingi.

„Sharpe“ koeficientu gali manipuliuoti portfelio valdytojai, siekdami padidinti savo akivaizdžią pagal riziką pakoreguotą grąžos istoriją. Tai galima padaryti pailginant matavimo intervalą. Dėl to kintamumas bus mažesnis. Pavyzdžiui, metinis dienos grąžos standartinis nuokrypis paprastai yra didesnis nei savaitinės grąžos, o tai savo ruožtu yra didesnis nei mėnesio grąžos.

Analizės laikotarpio pasirinkimas su geriausiu potencialiu „Sharpe“ koeficientu, o ne neutralus peržiūros laikotarpis yra dar vienas būdas pasirinkti duomenis, kurie iškreipia pagal riziką įvertintą grąžą.

Dažnai užduodami klausimai

Kas yra „Sharpe“ santykis?

„Sharpe“ koeficientas yra finansinė metrika, kurią investuotojai dažnai naudoja vertindami investicijų valdymo produktų ir profesionalų veiklą. Jį sudaro portfelio grąžos perteklius, palyginti su nerizikinga norma, ir padalijamas iš standartinio portfelio grąžos standartinio nuokrypio. Konceptualiai tai suteikia portfelio pranašumo vertinimą pagal portfelio nepastovumo vienetą. Jei visa kita yra lygi, portfeliai su didesne pertekline grąža arba mažesniu nepastovumu rodys didesnius „Sharpe“ rodiklius ir atvirkščiai.

Kas yra geras „Sharpe“ santykis?

„Sharpe“ rodikliai, viršijantys 1,00, paprastai laikomi „gerais“, nes tai reikštų, kad portfelis siūlo per didelę grąžą, palyginti su jo nepastovumu. Tai pasakę, investuotojai dažnai lygins portfelio „Sharpe“ santykį su savo bendraamžiais. Todėl portfelis, kurio „Sharpe“ koeficientas yra 1,00, gali būti laikomas netinkamu, jei jo bendraamžių grupės konkurentų vidutinis „Sharpe“ koeficientas yra didesnis nei 1,00.

Kaip apskaičiuojamas „Sharpe“ koeficientas?

Norėdami apskaičiuoti „Sharpe“ koeficientą, investuotojai iš portfelio grąžos normos pirmiausia atima nerizikingą palūkanų normą, dažnai naudodamiesi JAV iždo obligacijų pajamingumu kaip nerizikingos grąžos normos pakaitalą. Tada jie padalija rezultatą iš standartinio portfelio grąžos standartinio nuokrypio. Tiksli Sharpe koeficiento apskaičiavimo formulė yra tokia:

​ŠarpasSantykis=σp​Rp​−Rf​​kur:Rp​=portfelio grąžaRf​=nerizikinga normaσp​=standartinis portfelio grąžos nuokrypis​

Atminkite, kad naudojant standartinį nuokrypį, ši formulė numato, kad portfelio grąža paprastai paskirstoma, o tai iš tikrųjų gali būti.